- mūčynė
- ×mūčỹnė (rus. мyчeниe, brus. мyчэннe) (2) Rs, mūčýnė sf. (1) K 1. kankinimas: Mūčýnės rykai KI451. 2. kančia, vargas, kankinimasis: Prie to darbo pati mūčỹnė J. Mūčỹnė su tokia nespakaina karve Gs. Meilės mūčýnė KII28.
Dictionary of the Lithuanian Language.